Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, miškui, gyvūnams, gyvuliams, hidrotechnikos ar melioracijos įrenginiams nustatymas

Paslauga suteikiama asmenims, kurie pateikia prašymą dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, miškui, gyvūnams, gyvuliams, hidrotechnikos ar melioracijos įrenginiams nustatymo. Savivaldybės administracija per seniūnijas registruoja žemės, miško, vandens telkinių sklypų savininkų, valdytojų ir naudotojų pranešimus apie medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, sudaro komisiją medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti. Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkams, valdytojams ir naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo atlygina medžioklės plotų naudotojas šiais atvejais, kai: 1) žalos žemės ūkio pasėliams ar hidrotechnikos įrenginiams padaro kanopiniai žvėrys ar bebrai, jeigu juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus; 2) kanopiniai žvėrys ar bebrai padaro žalos miškui, jeigu juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus ir jeigu pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuota stipriai pažeistų bei žuvusių tikslinės rūšies medelių jaunuolynuose dalis viršija 20 procentų arba vyresnio amžiaus medynuose stipriai pažeistų perspektyvių tikslinės rūšies medžių dalis viršija 10 procentų ir jeigu neįvykdomi žvėrių, kurių sumedžiojimas yra limituojamas, sumedžiojimo limitai. Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka valstybės vardu šiuose teisės aktuose nurodytos institucijos atlygina laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkams, valdytojams ir naudotojams, kai pakenkdami žemės ūkio pasėliams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams ją padarė medžiojamieji gyvūnai, kuriuos medžioti yra uždrausta ištisus metus, arba kai žalą ūkiniams gyvūnams padarė vilkai. Komisijos funkcija – apskaičiuoti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą. Žemės ūkio pasėliams ir miškui padarytos žalos dydis turi būti apskaičiuotas per 7 dienas nuo atitinkamo žemės, miško ar vandens telkinio savininko, valdytojo ar naudotojo prašymo gavimo seniūnijoje, išskyrus atvejį, kai dėl žalos pobūdžio jos dydis įmanomas nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 dienoms (šiuo atveju pasirenkamas laikotarpis, kada žala yra geriausiai matoma ir įmanoma įvertinti). Komisija vyksta į vietą įvertinti padarytą žalą. Komisijos narių išvykimą į žemės ūkio pasėliams ir miškui padarytos žalos apžiūros ir žalos nustatymo vietą organizuoja Komisijos pirmininkas. Jam nesant, išvykimą organizuoja Komisijos pirmininko pavaduotojas. Vietoje yra surašomas Medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, hidrotechnikos įrenginiams ir miškui įvertinti apžiūros aktas (priedas), kurį pasirašo visi apžiūroje dalyvavę komisijos nariai. Į Komisijos narių atliekamą apžiūrą gali būti kviečiami ir medžiotojų būrelio ar klubo, kurio nuomojamame plote padaryta žala, vadovas ar jo atstovas, o taip pat ir pareiškėjas. Padaryta žala pinigine išraiška apskaičiuojama ir tvirtinama Komisijos posėdyje, kuris yra teisėtas, jei jame dalyvauja daugiau kaip pusė Komisijos narių.